Forum Créole !


Anon souténir lo Mouvman po lo Réspé Lidantité Kiltirèl Rènyoné
De : SINTOMER
Email : stomer@oceanes.fr
Pays : La Rényon
Date : 23 Dec



Anou lo Mouvman Lantant Koudmin ,ni tyinbo ek lo Mouvman po
lo Réspé Lidantité Kiltirèl Rényoné ;si zot lé dakor si
so tèks anvoy amwin in lètmay :

Sindika : CGTR, FSU, SNES, URIR-CFDT, SNUipp
Lasosyasyon / bann zartis : A.C. REUNION, A.D.A.C.Q, ANKRAKE, CAP BLEU, C.D.P.S,COLLECTIF de
SAINTE CLOTILDE, COMITE DU DEVOIR(MARTINIQUE), pour le DRAPEAU REUNIONNAIS, ESPACE
AFRIQUE, FEDERATION DES RADIOS ASSOCIATIYES (FAR), F.C.P.E, FET KAF, FRONT CULTUREL
DU SUD, GRANMOUNE LELE ,CIE KOMELA, LANSOR, LANTANT KOUDMIN, Patrick MANENT Groupe,
MET ANSANM, MOOVMAN LA KOUR, RENESENS, RADIO KALIME, RADIO PIKAN, Groupe RAVNAL,
SA MEM, U.F.R, UNION DES ENSEIGNANTS BRETONS, Daniel WARO, ZARLOR, ZISKAKAN

--------------------------------------------------------------------------------------------------------------MOUVMAN PO LO RÈSPÉ
LIDANTITÉ KILTIREL RENYONÉ
B.P.22 - 97427 ETANG-SALE
Fax : 02 62 91 40 51
--------------------------------------------------------------------------------------------------------------

SOUVNANS 150 ème LANIVÈRSÈR LABOLISYON LESCLAVAZ

Nou apèl tout domoun rasanm azot po fé rokonèt lidantité, la kiltir Rényoné.


Inn dé zour avan lo souvnans lo 150ème lanivèrsèr labolisyon lesclavaz lo "gouvernman bann drwa domoun" i
vé touzour pa rokonèt lésklavaz konm krim kont limanité dan son zansiyn koloni.
Konm nou koné lo soubasman minm la déportasyon. la trèt. lo sistinm ésklavazis. lété in manyèr tyé lokor,
léspri.
Zordi ankor 150 an apré labolisyon lésklavaz lé parèy minm : la Frans i continyé touf bann pèp krazé. Zordi
ankor la Frans i réspèk pa lo drwa domoun konèt ousa li sort. kisa li lé :

- Dan lo sistinm lékol i atake la lang kréol. Plis pir ankor i tyinbo nout lang dann fénwar.
- Dan lo sistinm lékol lé pa oblizé aprann bann marmay listwar Larényon.
- La kiltir rényoné, kantninm tout son risès, lé konsidéré konm folklor, lé bordé.

Zordi ankor 150 an apré labolisyon lésklavaz, apré lo krim kont limanité nana lo krim kont nout kalité
Rényoné.
- La Frans i pous lodas ankor pli lwin. I rofiz rokonèt bann zanfan lo drwa koz la lang zot momon.(Lartik 8. 28
é 29 "Convention des droits de l'enfant")
- La Frans lé anparmi bann dèrnyé péi Lérop la pa sinyé "La Charte européenne des langues régionales ou
minoritaires".
- La Frans i rofiz aplik la lwa Deixonne dan bann D.O.M. I rokoné pa la lang kréol konm lang rézyonal.
Osi konm la Frans i rofiz nèt rokonèt lésklavaz konm krim kont limanité, konm la Frans i rofiz nèt réspèk épi
rokonèt lidantité kiltirèl rényoné, nou pé dir :
- lo Gouvernman fransé la trayi nout drwa konèt ou sa nou sort, kisa nou lé.
- malgré lo gran batay ofisyèl pou lo 150ème laivèrsèr labolisyon lésklavaz lo Gouvernman fransé la pas a
koté listwar.
- Li kontinyé tinn nout dinité kantninm nou fèt lo 50ème lanivèrsèr "Bann drwa domoun". Li kontinié son politik
démounaz.

Pou saminm nou invit azot razouté zot sinyatir èk lo non
zot zasosyasyon


www.creole.org